2018 m. kovo 25 d., sekmadienis

Kiekvieno mūsų uždavinys šioje Visatoje yra unikalus

„Jėzus taria: „Jau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti!“   Jn 14,9

   Skaitydamas Naująjį Testamentą man į akis krinta tai, kad Viešpats Jėzus nuolat kartoja žodžius: „iš tiesų, iš tiesų sakau Jums“ ar „iš tiesų, iš tiesų sakau tau“. Jis pastoviai priverstas rodyti begalinį nuoširdumą, kad nors kiek prisibelstų, atvertų žmonėms ausis ir akis bei galėtų įtikinti juos savo teisumu ir intencijų tyrumu. Ne tik aplinkui esantys žmonės, bet ir patys artimiausi apaštalai labai dažnai nesupranta jo pasakymų ir realios padėties matymo. Galima sakyti, kad bendrauja skirtingi pasauliai skirtinga kalba. Jėzus turėjo daug vargo dėl jų pasaulėžiūros, stereotipų, mąstymo ir elgesio šablonų. Suprantu dėl to patirtą Jo didelę kančią, kartais bejėgiškumą ar pyktį, skausmą atsitrenkus į kvailumo, tiesiog silpnaprotiškumo, paviršutiniškumo, naivumo, savanaudiškų tikslų ir egoizmo sienas. Kaip norėtųsi gyvai pamatyti, kaip Jis tvarkosi su tomis  kebliomis situacijomis! Matosi visiškai skirtingi mąstymo ir suvokimo lygiai, tarsi gyventų vienoje realybėje du pasauliai. Jėzui įžengus į Jeruzalę ir įgijus žmonių pripažinimą, situacijos supratimas ir galimos perspektyvos tarp Jėzaus ir artimiausios aplinkos visiškai išsiskyrė. Dėl nerealių įsivaizdavimų, suvokimų, visuomenės spaudimo ir pragmatiškų interesų kilo konfliktas. Judas, aukštesnio visuomenės sluoksnio atstovas ir turintys ryšių valdžioje, bandė pavairuoti situaciją ir Jėzų aktyviais spaudimo veiksmais ir pasipriešinimu, o kiti, atrodo, tikėjosi tyliai ir gražiai pavairuoti, jų žydišku supratimu,  tinkama kryptimi Jėzų ir visą situaciją.  Vienuolika apaštalų, Jėzaus ištrauktų iš labai vargingo ir kupino priespaudos gyvenimo, stengėsi laikytis prie Jo, kiek leido drąsa ir tikėjimas. Jie jokiu būdu netroško Jo mirties. Juk gera, kai turi į ką atsiremti ir kuo pasitikėti. Žinai, kad viskuo bus pasirūpinta, esi globojamas ir jis, jų Angelas sargas, iki tol juos vedė pačiu geriausiu keliu. Tai galima iš Evangelijos suprasti, nes Jėzaus klausiami apaštalai atsakydavo, kad būnant su Juo jiems nieko netrūkdavo. Jie labai patenkinti savo veikla ir būtimi. Reikia pasakyti, jog Jėzus byloja apie kitaip regimą ir suprantamą viltį, kuri grindžiama Jo Dievu. Jo situacijos supratimas, o svarbiausia- labai toli po mirties einanti perspektyva, kuri skiriasi nuo to meto lūkesčių ir įsivaizdavimų, kelia įspūdį. Jis turėjo galimybę išvengti mirties ir pabėgti, bet dėl bendruomenes apsaugojimo nuo persekiojimų ir jos išlikimo bei aiškaus savo ateities matymo to nepadarė. Tik daug vėliau apaštalai suprato Jo poelgių logiką, kuri tuo metu jiems buvo visiškai nesuprantama.Tiesa, vėlesniuose raštuose Jėzaus kaip Gelbėtojo sąvoka buvo gerokai išplėsta, tačiau ji rodo jau jų ir jų dvasinės tradicijos sekėjų  suvokimą ir Jo pavestų darbų tęstinumą.
  Taigi, skaitydami Naująjį Testamentą galime įsitikinti, kad kiekvienas mes, kaip Jėzus, apaštalai ir kiti Biblijos herojai, turime savo ypatingą gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Todėl niekas negali jo pakeisti, niekas negali mūsų gyvenimo pakartoti. Kiekvieno mūsų uždavinys yra toks pat unikalus ir nepakartojamas, kaip galimybė jį įgyvendinti. Uždaviniai kiekvienam įvairūs: nuo gerų vaikų užauginimo iki žygdarbių žmonijos naudai. Nereikia siekti ir kankintis dėl ko tu nesi sutvertas. Geriau pajusk savo pašaukimą ir siek jo įgyvendinimo, nors ir labai sunku. Gyvenimas kiekvienam pateikia jam priklausančią nusivylimų, rūpesčių, sielvarto ir skausmo dalį. Mes negalime ir neturime tikėtis vien tik nesibaigiančios laimės ir džiaugsmo. Deja, bet „motyvatorių“, dvasinių ir sėkmės mokytojų primestas  nuolatinės laimės, džiaugsmo, entuziazmo ar nuolatinės teigiamos būsenos siekimas yra realiai neįgyvendinamas. Viskas yra laikina, o būsenos praeinančios. Gyvenimas visada yra tarsi švytuoklė. Paskutinė Viešpačio Jėzaus gyvenimo savaitė tą akivaizdžiai parodo. Dabar, žiūrint iš laiko perspektyvos, Jėzus atrodo toks įkvepiantis ir išmintingas.


„Jeigu tai atitinka tavo prigimtį, džiaukis tuo, ir tebūnie tau lengva; jeigu tai prieštarauja tavo prigimčiai, ieškok, kas jai tinka, ir siek to, nors tai ir nesuteikia šlovės. Kiekvienam juk leidžiama ieškoti savo asmeninio gėrio.“    Filosofas, imperatorius Markas Aurelijus

2018 m. kovo 11 d., sekmadienis

Pagarbą valstybei ir jos simboliams rodo realūs darbai

   Atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė skaičiuoja 28- sius metus, esame NATO ir ES dalis. Atrodytų viską turime, ko reikia geram gyvenimui ir galime eiti teisinga kryptimi, bet niūri realybė verčia nerimauti dėl valstybės ateities. Prieš šventes kilęs KGB skandalas ir iš valdžios rodoma nepakankama realiais darbais pagarba valstybei ir jos simboliams  nuteikia prastai. Tampa akivaizdu, jog šalyje vyrauja dviveidiškumas, dvigubi standartai, parsidavėliškumo subkultūra, valstybės išdavystės. Daug gražių kalbų ir savireklamos dėl pagarbos valstybei ir jos simboliams, tačiau realūs darbai ir veiksmai parodo ką kitą. Nebesugebame galingai ir įkvepiančiai surengti valstybinių švenčių.  Pavyzdžiui, valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai sutraukė mases žmonių, kas labai džiugina, o pramogų ir įvairaus lygio renginių- per mažai ir tie patys ne visada atitinka žmonių ir valstybės poreikį.  Nežinau tikslios valstybės atkūrimo šimtmečio programos sąmatos, bet įvairių menų atstovai - beveik be darbo, o valstybė ir plačioji visuomenė-  be jų reikalingų talentų. Taip pat norėtųsi, kad Kauno meras ir kitų savivaldybių aukščiausi vadovai pasistengtų rasti laiko sudalyvauti bent svarbiausiuose valstybinių švenčių renginiuose. Be to, valstybinės šventės organizavimas, jokiu būdu, negali virsti tik visuomenine iniciatyva. Norėtųsi, kad Lietuvos aukščiausia valdžia pagarbą valstybei ir jos istorijai rodytų darbais. Gedimino kalno tvarkymas, paminklas Lukiškių aikštėje ir kiti pagarbą bei pasididžiavimą valstybe ir jos simboliais rodantys darbai privalo būti padaryti. Negalima vien kalbėti ir vaidinti. Reikia konkrečių darbų.
   Visgi nėra viskas taip blogai. Maloniai nuteikia paprastų žmonių nuoširdus patriotizmas, tikėjimas šviesesne Lietuva. Nemažai daliai visuomenės tikrai reikia valstybinių švenčių, o tinkamai suorganizavus galima įtraukti ir visą visuomenę. Tada valstybinės šventės  atras tą prasmę dėl ko jos yra švenčiamos. Visa tai nuteikia optimistiškai, nes svarbiausias valstybės turtas yra jos žmonės. Dėl žmonių gero požiūrio į valstybingumą šviesios Lietuvos viltis gali liepsnoti, o tai reiškia, kad valstybė turi ateitį.
   Sveikinu visus, kuriems rūpi Lietuvos valstybingumas, su Nepriklausomybės atkūrimo diena!

Pagarbiai
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt

2018 m. kovo 8 d., ketvirtadienis

Sveikinu visas moteris su Kovo 8-ja!

„Tiesa visada graži – ne tik teisingos mintys, bet ir nemeluojantys veidai, paveikslai ar dainos“     indų dvasinis ir politinis lyderis Mahatma Gandhi

   Mūsų vartotojiškoje visuomenėje pernelyg sureikšminamas išorinis grožis. Žinoma, jis yra svarbus, nes pirmiausia pastebimas, bet be sielos grožio kūnas nebus gyvai gražus, žavus, patrauklus. Be to, kūno grožis yra labai abstrakti sąvoka, kuri kiekvienam gali turėti skirtingą reikšmę. Todėl nereikia sielotis, jeigu jaučiatės negraži. Žinokite, kad tai – labai subjektyvus vertinimas, o jausmai- praeinantys. Juk grožis- daugiau negu išorė. Jis prasideda jūsų dvasinės esybės centre ir atsispindi veide, akyse, laikysenoje, įpročiuose, kalboje ir balso intonacijoje. Pavyzdžiui, galite pasidaryti geriausias plastines operacijas, bet jeigu jūsų viduje pragaras ir tuštybė, tai apie jūsų žavumą ir patrauklumą negali būti ir kalbos, o plastinių operacijų grožis atrodys labai dirbtinis ir reliatyvus. Be to, laikui bėgant, jūsų asmenybės bruožai, įpročiai, mityba, aplinkos sąlygos, mąstysena, genai plastinių operacijų  „patobulinimus“ vers grįžti į ankstesnę būklę ir rezultate vaizdas bus blogesnis negu būtų buvęs natūraliai senstant.
   Mielos moterys, sugebėjimas būti gražiai, laimingai ir nenusakomai žaviai yra jūsų viduje. Labiau pasirūpinkite savo vidiniu grožiu. Jei jis eis iš jūsų esybės centro, tada jis natūraliai veiks kūną ir jis taps patrauklesnis, gražesnis ir labiau mylimas. Kai visiškai atsiskleis jūsų vidinis grožis, jūs iš tikrųjų sužydėsite. Tapsite magnetu. Beje, tai beveik nepriklauso nuo moters amžiaus. Dėl to labai svarbu apvalyti sielas nuo neigiamo ir tamsaus, tobulinti, gražinti savo vidų. Taigi, gražinkite savo sielas ir tikrai tapsite gražesnės bei patrauklesnės sau ir kitiems!
  Būkite laimingos ir žavios.

Su nuoširdžiausiais sveikinimais Kovo 8-ios proga,
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „geles“