Dabar mūsuose labai
populiarinamos įvairios dietos, sveikos mitybos planai, maisto produktai. Naujos
mitybos propaguotojai skatina atsisakyti cukraus, skanėstų ir daugelio
tradiciniais tapusių valgių vartojimą. Gal viskas būtų ir neblogai, jeigu tai
nevestų į kraštutinumus. Be to, pati „sveika mityba“ dar nėra iki galo moksliškai
pagrįsta. Pavyzdžiui, tirdami šimtamečių mitybą, mokslininkai neatrado maisto
produkto ar mitybos sistemos, kuri sąlygotų ilgaamžiškumą. Jie valgė ir gėrė,
ką mėgo ir galėjo sau leisti, ir kiekvienas skirtingai. Mokslininkai tik
pastebėjo, kad juos vienija viršsvorio nebuvimas ir pozityvumas. Kol kas, kitų
faktų, lemiančių ilgaamžiškumą, mokslas dar nėra patvirtinęs.Mokslinėje
medicinoje šiuo metu yra tik aptakios rekomendacijos mitybai ir atskiri mitybos planai tam tikrų ligų
gydymui. Taigi, šioje sferoje mokslui reikia dar daug ką nuveikti. Tenka
pastebėti, jog dabartinis vajus, skatinantis griežtas dietas, tam tikrų produktų
valgymą ar atsisakymą nuo tam tikro
maisto, dažnai nueina į kraštutinumus.
Toliau,
nesileisdamas į svarstymus apie dietas ir maisto produktų naudą ar žalą, noriu
atkreipti dėmesį, kad valgymas yra vienas didžiausių gyvūnų patiriamų malonumų,
nuo kurio labai priklauso nuotaika ir pačio gyvenimo skonis, kvapas. Dėl to
labai klysta tie žmonės, kurie nuolatos riboja savo mitybą ir draudžia sau
kartais pasimėgauti skanėstais. Kadangi labiausiai skanėstų nori smegenys, tai
jos labai stresuoja ir net nyra į neviltį, kai jų nuolat trūksta. Tokiu atveju smegenys nesijaučia gerai ir
sveikai. Reikia pažymėti, jog valgymas turi teikti malonumą. Dar geriau- turi
teikti maksimalų malonumą. Dėl to nekankinkite organizmo itin griežtomis
dietomis, neskaniais valgiais ir kovodami su noru suvalgyti mėgstamą skanumyną.
Akivaizdu, kad net pati geriausia ir mokslu pagrįsta mityba nebus organizmui
subalansuota, jei ji bus neskani ar be skanėstų. Mano nuomone, organizmui
reikalingą maistą reikia suskirstyti į būtinus kasdieninei mitybai produktus ir
skanėstus., suteikiančius malonumą. Žinoma, skanėstai negali tapti pagrindiniu
maistu ar valgomi be saiko.
Taip pat noriu
pasisakyti dėl šiuo metu populiarėjančio siūlymo nusistatymą „serga mano kūnas“
keisti į požiūrį „serga mano psichika“.
Čia vėl, kaip mitybos atveju, nesileisdamas į diskusijas ir nevertindamas „serga
mano psichika“ požiūrio teisingumo, noriu pasakyti, kad nereikia tuo per daug žavėtis
ir pateikti kaip kažką nauja ir pažangaus. Tai nėra mūsų laikų atradimas!
Istoriniai šaltiniai, religiniai raštai bei gentinių šamanų gydymo apeigos
byloja, jog jau senovėje žmonės pastebėjo, jog pas sergantį žmogų serga ir
psichika. Religijos ir šventikai manė, kad žmogus suserga dėl nuodėmių, neteisingų
nuostatų, Dievo ir gamtos įstatymų nesilaikymo, piktų dvasių apsėdimų ir pan. Todėl jie ligoniams skirdavo atitinkamas
maldas, dvasines praktikas, atlikdavo piktų dvasių išvarymo ir sielos
apsivalymo nuo negatyvo apeigas. Kartais dvasininkai net neleisdavo gydytojams
gydyti ligonių, nes jie, manyta, yra nuodėmingi ir liga jiems atėjo kaip Dievo
bausmė. Pavyzdžiui, Viduramžiuose Katalikų Bažnyčia draudė gydyti žmonės, nes
jie susirgo dėl nuodėmių, Dievo ir
Bažnyčios įsakymų nepaisymo - tai Dievo valia ir bausmė. Todėl ligoniams, kad
galėtų pasveikti, reikia melstis, atlikti dvasinį išsivalymą, tikėtis Dievo
pagalbos. Manyta, kad viskas yra Dievo valioje. Be to, dangiškasis gyvenimas yra nepalyginamai svarbesnis už žemiškąjį,
todėl ligonio gydymui vaistais, vaistažolėmis ir pan. neteikta reikšmės.
Taigi, šis sumodernintas
ir išplėstas požiūris į žmogaus ligą yra atėjęs iš gilios senovės. Istorija
byloja, kad toks požiūris į žmogaus ligą ir jos gydymą nebuvo pakankamai
efektyvus. Tenka konstatuoti, jog tikrai geri rezultatai atsirado, kai atsirado
šiuolaikinė medicina ir mokslu pagrįstas žmogaus gydymas. Be to, dabartinis
sumodernintas ir atsietas nuo religijos psichologinis ligų gydymas dažnai būna ilgas, nes sutrikimo giliausia
priežastis neretai yra tik šiek tiek jaunesnė už patį žmogų. Asmenybės, psichologiniu
gydymu, neįmanoma išardyti ir naujai, pagal reikalą sudėlioti, išmetant netinkamas
dalis. Bet kaip priedas, papildomas gydymas prie tradicinio medicininio gydymo,
manau, gali būti labai naudingas ir efektyvus.
