2017 m. liepos 21 d., penktadienis

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XX)

   Dieniniai gyvūnai gyvena Visatoje, kur viskas juda, kinta ir evoliucionuoja. Dieninių gyvūnų planetoje vyksta nuolatinis formų žaismas. Tos pačios materijos vienos formos keičia kitas. Atomai ir molekulės keliauja iš vienos materijos formos į kitą, iš vieno gyvo organizmo į kitą. Kiek per milijardus metų daug bakterijų, augalų, gyvūnų organizmų atomai ir molekulės yra perėję! Juk iš tos pačios materijos buvo sudaryti senieji augalai, dinozaurai, ropliai ir visokiausi gyviai. Turbūt atomai ir molekulės sudarančios dieninius gyvūnus yra  pabūvojusios visuose įmanomuose organizmuose. Taigi, viskas šioje planetoje tarpusavyję susiję ir vieninga. Net oras gyvūnus ir augalus jungia, o ne skiria. Pavyzdžiui, visi kvėpuoja tuo pačiu oru. Miške mes įkvepiame orą, kuris jau pabuvęs įvairių augalų ir gyvūnų plaučiuose, turi įvairiausių jų dalelių. Taip ir dieniniai gyvūnai būdami kartu kvėpuoja bendru oru, dalinasi savo dalelėmis, sąveikauja chemiškai (nereikia net prisiliesti). Todėl dėl dvasinės ir fizinės sąveikos nuo seno buvo mėgstama būti šventų, ypatingų, dvasiškai pažengusių dieninių gyvūnų draugijoje. Jie neretai būdavo sudievinami, nes jautėsi jų artumas Kūrėjui.
   Šviesiojo kunigaikščio gyvenime, atrodo, baigiasi tamsiųjų jėgų sukurta privataus slaptumo, tokia šešėlinė, atmosfera. Ši atmosfera leido tamsiesiems kunigaikščiams ir juodiesiems magams paversti dieninius gyvūnus įrankiais tose strategijose, kurių jie nepažįsta. Šviesusis kunigaikštis visada stebėjo, norėjo išsiaiškinti tas strategijas ir siekiamus tikruosius tikslus. Bendravo mažai, nes apie tai bendrauti su eiliniais gyvūnais ir tamsos agentais- bergždžias dalykas, nes jie patys buvo propagandos aukos, taikiniai ar nesusivokiantys agentai, akli tamsiųjų jėgų rėžimo ramsčiai. Net buvo laikotarpiai, kai jis buvo beprarandąs viltį, kad jo antipropagandinė programa bus kada reikalinga.
   Šviesusis kunigaikštis visada teikė pirmenybę realybei. Bet kartais jam atrodė (nuojauta), kad daugelis patelių nori, jog tam tikras jo organas joms ten suleistų dieviškos (ar kažko panašaus) sėklos, o kai kurios fantazavo net ir apie dieviškus mažylius. Turbūt tai iliuzija, nes realybėje jis nepastebėjo realių, įrodančių pasireiškimų. Tiesa sakant, jis ir nebandė aiškintis, nes aplinkybės nebuvo palankios.  Šiaip realūs pasireiškimai ir elgesio ženklai nuo pirmo tomo pradžios buvo laukimas, lūkesčiai apie superinę, nerealią meilės šou demonstraciją. Jos visada laukė superinių meilės įrodymų ir, svarbiausia, būtinų viešų ir privačių nerealių meilės demonstracijų.  Tai buvo tamsiųjų jėgų paspęsti spąstai. Nes iš tiesų šviesusis kunigaikštis neatėjo į šį pasaulį tam, kad eitų per pateles ir rodytų gyvūninės meilės šou. Tam jis- netinkamas. Nors galbūt jis gali, kada reikia apkabinti, kada reikia paimti už rankos, reikiamu momentu pasakyti tinkamą žodį, reikiamą akimirką pažvelgti supratingu ar  mylinčiu žvilgsniu ir pan. , bet jo prigimtis panaši į kunigo (šventiko), kurio paskirtis yra mokyti, vadovauti, šventinti. Minėtus veiksmus jis gali atlikti ir atlieka, kada tai atitinka jo prigimtį ir paskirtį bei yra skirta Kūrėjo garbei ir dieninių gyvūnų realiai gerovei.
   Jis taip pat manė, kad patelės teisingai tikisi ir laukia iš patinų meilės įrodymų. Patinai privalo joms įrodyti savo  atsakingumą, patikimumą, meilę, nevienadienį dėmesį ir pan., nes daugybė įvairaus plauko patinų tik ir svajoja, jog patelės jiems nuleistų perpildytus sėklos maišelius. Žinoma, vienos save pervertina ar iškelia pernelyg didelius reikalavimus, kas labai atbaido patinus, kitos pernelyg lengvai atsiduoda, kas taipogi yra negerai, nes įvairaus plauko patinai tuo pasinaudoja. Toks gyvenimas. Jame reikia daug proto, sėkmės, gerų aplinkybių, atsiradimo tinkamoje vietoje ir t.t. Kartu reikia ir pačiam kurti, nes pats dieninis gyvūnas daug ką gali pakeisti. To įrodymas- patys dieniniai gyvūnai, kurie išėjo iš laukinių gyvūnų karalystės ir  sukūrė labai pažengusią civilizaciją. Taip ir individas gali pasirinkti geriausią savo gyvenimo trajektoriją ir pasiekti jam skirtus tikslus, realizuoti savo potencialą. Nebijoti keisti ir keistis. Kiekvienam reikia atrasti save, savo paskirtį.

P.s. Pamąstymai apie gyvenimą, pasaulį kuriami gyvenimo pasakos forma.

2017 m. liepos 6 d., ketvirtadienis

Turime suvienyti Lietuvą kuriančias jėgas, kad nugalėtume dominuojančią griovimo jėgą

  Liepos 6 dieną minime Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Ši data turi gilią simbolinę prasmę, kuri labai aktuali šiandienos Lietuvai. Ji simbolizuoja vienybės svarbą, stiprią susivienijusią tautą ir valstybę. Didi istorinė asmenybė sugebėjo suvienyti ir sutelkti lietuvius, o lietuviai suprato vienybės svarbą ir įveikė savo gentinius nesutarimus.  Tuometinė vieninga valstybė atsilaikė prieš vidinius ir išorinius priešus. Kaip dabar mums trūksta tokios tautos vienybės, visus jungiančios ideologijos ir vertybių!
  Pagal senovės lietuvių pasaulėžiūrą, Visatoje varžosi kūrybinės ir griovimo jėgos. Šios kurimo ir griovimo jėgos veikia visose sferose, dalyse ir organizmuose.  Kiekvienu momentu, kuri viena iš jų dominuoja. Tenka su apgailestavimu pripažinti, kad dabar Lietuvoje dominuoja griovimo jėgos, o valdžioje įsitvirtinę- griovėjai. Griūnantis Gedimino kalnas tik patvirtina šią tiesą ir parodo aukščiausios šalies valdžios nesugebėjimą ne tik puoselėti šį valstybės simbolį, bet netgi stabdyti jo griūtį. Ką kito galima tikėtis iš griovėjų valdžioje? Taip ir visoje valstybėje. Blogiausia, kad griovėjai į valdžią traukia kitus griovėjus. Taip jiems ne tik saugiau ir maloniau, bet kartu gali griaudami ir ardydami šalį labiau pelnytis ir diegti sau palankią aplinką. Todėl kuriančiam žmogui tokioje aplinkoje yra labai blogai, nes griovėjai jam neleidžia kurti ir dirbti valstybės ir žmonių labui.
  Norisi pasidžiaugti ir padėkoti mūsų NATO sąjungininkams, kurie realiais darbais bando užtikrinti Baltijos šalių saugumą. Jie daro tikrai daug. Lietuvos aukščiausioji valdžia privalo parodyti daugiau supratimo ir dėkingumo NATO, nes kartais atrodo, jog viskas daroma tik dėl JAV ir Vakarų šalių  geopolitinių interesų gynimo ir kovos su Rusija. Tenka pastebėti, kad Lietuvos aukščiausioji politinė valdžia prašo NATO sąjungininkų saugumo garantijų, dėmesio ir didesnių karinių pajėgumų Baltijos šalyse. Net ne prašo, o reikalauja. Tačiau pati valdžia, be deklaracijų, savo realiais darbais nepasižymi. Pavyzdžiui, leidžia griūti valstybės simboliui Gedimino pilies kalnui, kurį dažnas Lietuvos pilietis piešė  ir piešia pamokose nuo ankstyvos vaikystės. Tai labai blogai, nes pavojaus akivaizdoje  toks neveiklumas demoralizuoja visuomenę, menkina valstybę, mažina piliečių valią priešintis. Negalima tikėtis ir laukti, kad viską už mus padarys kiti. Turime patys imtis kūrybos ir realių darbų dėl valstybės ir jos žmonių.
  Per savo istoriją Lietuva išgyveno ne vieną griaunantį laikotarpį, tačiau išliko ir gyvuoja iki šiol, nes kuriančios jėgos ir asmenybės perimdavo iniciatyvą ir išgelbėdavo ją. Esu tikras, kad ateityje viskas bus gerai ir Lietuva atras teisingą kelią, tuo labiau, kai tamsios nevilties atmosferoje matau ir jaučiu šalies piliečių širdyse vilties žiburius. Tikiu, kad nevilties šalis vėl prisikels ir pavirs į vilties šalį!

Pagarbiai
Mindaugas Pliauga

www.totas.lt