2017 m. birželio 24 d., šeštadienis

Nakties tamsa- dar ne pasaulio pabaiga, nes po jos ateina ilgiausia diena

„Aš esu viso Pasaulio Valentinas ir reziduoju kiekvienoje širdyje. Jeigu tu esi mano Valentinas, tu pamatysi mane visur“    Sri Sri Ravi Shankar

  Visos religijos yra konkuruojantys mėginimai išreikšti tiesą apie Dievą ir žmogų. Kiekvienos epochos dominuojanti religija atspindi to laikmečio žmonių supratimą apie save ir pasaulį. Religinės organizacijos siekia išlikti, todėl daro viską, kad Dievą ar Dievus atspindėtume pagal tam tikros religijos paveikslą. Dėl šio tikslo sukuria net priešus, baubus ir kt. (Pavyzdžiui, Antikristą, tuoj ateisiančią pasaulio pabaigą ir t.t.), kad mobilizuotų, gausintų tikinčiųjų gretas ir stiprintų save.  
  Visgi religijos nėra tik visuomenės valdymo įrankis, kurios suteikia vargams, negandoms, gyvenimui prasmę, gina esamą tvarką, stabilumą, sukuria atitinkamą Pasaulio ir Dievo paveikslą. Reikia pažymėti, kad žmogus trokšta religinės patirties, asmeninio santykio su Kūrėju. Jis širdyje turi intuityvų Kūrėjo egzistavimo suvokimą. Dėl to žmonės negali gyventi be religijos ar atitinkančios ją ideologijos. Religijose ir mokymuose mes gauname pirmąją dvasingumo šviesą.
  Mūsų epocha labai progresuoja ir jai reikia kažko nauja, atitinkančio jos lygį. Pasenusių doktrinų ir sistemų nebeužtenka išlaikyti tikėjimą. Pavyzdžiui, senieji krikščionybės būdai nebetinka net seniems žmonėms.  Dabar tikintieji siekia betarpiškai pažinti Dievą, ieško mokslinio pagrindimo, praktinių patarimų. Todėl religinės organizacijos patiria krizę, o žmogus- Dievo nebuvimo patyrimą.
  Šiandien švenčiame Rasos šventę, kurią Katalikų bažnyčia pervadino į Jonines. Tai puikus religijų kaitos pavyzdys, kai naujoji religija perima senosios religijos šventę ir interpretuoja ją savaip. Rasos šventę žmonės šventė nuo neatmenamų laikų, nors ji patyrė didelius pokyčius. Gal dabar ji nepanaši į religinę šventę, bet joje yra prigimtinės religijos šviesos. Pati Šviesos šventė gyva. Žmonės trokšta šviesos nuo neatmenamų laikų. Jiems reikia pajusti savyje galingą dieviškos šviesos būtybę, gyventi šviesioje aplinkoje.  Juk nakties tamsa- dar ne pasaulio pabaiga, nes po jos ateina ilgiausia diena. Kiekviena nauja diena dovanoja naujų matymų, suvokimų, pojūčių, naujų gyvenimo spalvų, kvapų, skonių bei galimybę kurti savąjį neeilinį gyvenimą.

„Visa, ką tu matai, keičiasi ir nyksta; nuolatos galvok apie tai, kiek pasikeitimų tu jau pats pergyvenai, Pasaulis-  kitimas, gyvenimas – įsitikinimas“     imperatorius, filosofas Markas Aurelijus


Linkiu Tau, Toto skaitytojau, daug šviesių dienų!