2018 m. sausio 6 d., šeštadienis

Apie populiarinamą mitybą ir psichologinį ligų gydymą

   Dabar mūsuose labai populiarinamos įvairios dietos, sveikos mitybos planai, maisto produktai. Naujos mitybos propaguotojai skatina atsisakyti cukraus, skanėstų ir daugelio tradiciniais tapusių valgių vartojimą. Gal viskas būtų ir neblogai, jeigu tai nevestų į kraštutinumus. Be to, pati „sveika mityba“ dar nėra iki galo moksliškai pagrįsta. Pavyzdžiui, tirdami šimtamečių mitybą, mokslininkai neatrado maisto produkto ar mitybos sistemos, kuri sąlygotų ilgaamžiškumą. Jie valgė ir gėrė, ką mėgo ir galėjo sau leisti, ir kiekvienas skirtingai. Mokslininkai tik pastebėjo, kad juos vienija viršsvorio nebuvimas ir pozityvumas. Kol kas, kitų faktų, lemiančių ilgaamžiškumą, mokslas dar nėra patvirtinęs.Mokslinėje medicinoje šiuo metu yra tik aptakios rekomendacijos mitybai  ir atskiri mitybos planai tam tikrų ligų gydymui. Taigi, šioje sferoje mokslui reikia dar daug ką nuveikti. Tenka pastebėti, jog dabartinis vajus, skatinantis griežtas dietas, tam tikrų produktų valgymą  ar atsisakymą nuo tam tikro maisto, dažnai nueina į kraštutinumus.
   Toliau, nesileisdamas į svarstymus apie dietas ir maisto produktų naudą ar žalą, noriu atkreipti dėmesį, kad valgymas yra vienas didžiausių gyvūnų patiriamų malonumų, nuo kurio labai priklauso nuotaika ir pačio gyvenimo skonis, kvapas. Dėl to labai klysta tie žmonės, kurie nuolatos riboja savo mitybą ir draudžia sau kartais pasimėgauti skanėstais. Kadangi labiausiai skanėstų nori smegenys, tai jos labai stresuoja ir net nyra į neviltį, kai jų nuolat trūksta.  Tokiu atveju smegenys nesijaučia gerai ir sveikai. Reikia pažymėti, jog valgymas turi teikti malonumą. Dar geriau- turi teikti maksimalų malonumą. Dėl to nekankinkite organizmo itin griežtomis dietomis, neskaniais valgiais ir kovodami su noru suvalgyti mėgstamą skanumyną. Akivaizdu, kad net pati geriausia ir mokslu pagrįsta mityba nebus organizmui subalansuota, jei ji bus neskani ar be skanėstų. Mano nuomone, organizmui reikalingą maistą reikia suskirstyti į būtinus kasdieninei mitybai produktus ir skanėstus., suteikiančius malonumą. Žinoma, skanėstai negali tapti pagrindiniu maistu ar valgomi be saiko.
   Taip pat noriu pasisakyti dėl šiuo metu populiarėjančio siūlymo nusistatymą „serga mano kūnas“ keisti į  požiūrį „serga mano psichika“. Čia vėl, kaip mitybos atveju, nesileisdamas į diskusijas ir nevertindamas „serga mano psichika“ požiūrio teisingumo, noriu pasakyti, kad nereikia tuo per daug žavėtis ir pateikti kaip kažką nauja ir pažangaus. Tai nėra mūsų laikų atradimas! Istoriniai šaltiniai, religiniai raštai bei gentinių šamanų gydymo apeigos byloja, jog jau senovėje žmonės pastebėjo, jog pas sergantį žmogų serga ir psichika. Religijos ir šventikai manė, kad žmogus suserga dėl nuodėmių, neteisingų nuostatų, Dievo ir gamtos įstatymų nesilaikymo, piktų dvasių apsėdimų ir pan.  Todėl jie ligoniams skirdavo atitinkamas maldas, dvasines praktikas, atlikdavo piktų dvasių išvarymo ir sielos apsivalymo nuo negatyvo apeigas. Kartais dvasininkai net neleisdavo gydytojams gydyti ligonių, nes jie, manyta, yra nuodėmingi ir liga jiems atėjo kaip Dievo bausmė. Pavyzdžiui, Viduramžiuose Katalikų Bažnyčia draudė gydyti žmonės, nes jie susirgo dėl nuodėmių,  Dievo ir Bažnyčios įsakymų nepaisymo -  tai  Dievo valia ir bausmė. Todėl ligoniams, kad galėtų pasveikti, reikia melstis, atlikti dvasinį išsivalymą, tikėtis Dievo pagalbos. Manyta, kad viskas yra Dievo valioje. Be to, dangiškasis gyvenimas  yra nepalyginamai svarbesnis už žemiškąjį, todėl ligonio gydymui vaistais, vaistažolėmis ir pan. neteikta reikšmės.

   Taigi, šis sumodernintas ir išplėstas požiūris į žmogaus ligą yra atėjęs iš gilios senovės. Istorija byloja, kad toks požiūris į žmogaus ligą ir jos gydymą nebuvo pakankamai efektyvus. Tenka konstatuoti, jog tikrai geri rezultatai atsirado, kai atsirado šiuolaikinė medicina ir mokslu pagrįstas žmogaus gydymas. Be to, dabartinis sumodernintas ir atsietas nuo religijos psichologinis ligų gydymas  dažnai būna ilgas, nes sutrikimo giliausia priežastis neretai yra tik šiek tiek jaunesnė už patį žmogų. Asmenybės, psichologiniu gydymu, neįmanoma išardyti ir naujai, pagal reikalą sudėlioti, išmetant netinkamas dalis. Bet kaip priedas, papildomas gydymas prie tradicinio medicininio gydymo, manau, gali būti labai naudingas ir efektyvus.

2017 m. gruodžio 31 d., sekmadienis

Naujametinis sveikinimas


Brangūs „Toto“ skaitytojai,
   Sveikinu Jus su artėjančiais 2018- tais metais! Gėlės trapios, trumpaamžės, nepalenkiamos. Jas lengva sunaikinti. Tačiau jos sukelia instinktyvų norą sergėti, gėrėtis ir puoselėti jas.  Gėlių švelnumas žadina meilę, užuojautą ir supratimą. Gyvenimas prabėga greitai- šioje laikinumo puotoje grožio suvokimui mes turėtume skirti daugiau laiko. Mūsų pasaulyje pernelyg daug pavojų, netikrumo ir smurto, todėl tegu 2018-tieji padeda išgydyti sužeistas ir nužemintas širdis.
   Būkite visi sveiki ir laimingi.

Jūsų
Mindaugas Pliauga
www.totas.lt

2017 m. gruodžio 25 d., pirmadienis

Paklausk širdies, ko ji iš tikrųjų nori

„Nei vienas dalykas gyvenime neturi jokios reikšmės ar prasmės, išskyrus tą, kurią jūs jam suteikiate“       garsus šių dienų motyvatorius, verslininkas, sėkmės treneris  Anthony Robbins

   Visuomenėje išpopuliarinta ne visiškai teisinga nuostata, kad viskas yra įmanoma. Dėja, bet amžius, gamtinės, visuomeninės, ekonominės, politinės bei individo fizinės ir psichologinės savybės riboja mus ir mūsų galimybes.To įrodymas yra patys šios nuostatos propaguotojai.  Ar jie patys viską turi, ko jie nori, ko jiems reikia? Ar jie visada viską taip tiksliai pasiekia, padaro, nudirba, ką  suplanuoja, apie ką svajoja?  Kita vertus, šis nusistatymas  skatina iš vargšės aplinkybių aukos virsti savo gyvenimo kūrėju (mentaline prasme).  Suteikia viltį. Tai teigiamas nuostatos aspektas, dėl to vien neigiamai vertinti negalima. Be to, tuose mokymuose yra tiesos. Tačiau ta tiesa pašvęstųjų buvo žinoma nuo neatmenamų laikų, bet, noriu atkreipti jūsų dėmesį, tai nesukūrė nei mokslo žinių nei materialios pažangos, patogios aplinkos, kurie dabar mums visiems prieinami.  Visgi dvasiniai mokymai yra labai reikalingi ir svarbūs, nes padeda atrasti jungtį su savimi,  be jų sunku eiti į priekį, pažinti save, rasti harmonija su aplinka, galu gale be dvasingumo- neįmanoma laimė, kurios mes visi labiausiai trokštame. Mano nuomone, tikrai yra puikių įvairaus lygio dvasinių mokymų, mokytojų, iš kurių galima daug sužinoti, išmokti ir pritaikyti gyvenime.  Jų veikla turi prasmę ir naudą žmonėms. Kaip ir visur, šioje sferoje - daug apgaulės. Svarbu neužkibti ant iliuzijų pardavėjų kabliuko. Stenkitės į viską žiūrėti realiau, susivokite, ko jums iš tikro reikia. Tada nereikės pas sėkmės mokytojus be reikalo gaišti laiką mokinantis teisingai svajoti.
   Dabar žiniomis ir informavimo technika disponuojantis elitas manipuliuoja visuomenės nuomone labai plačiu mastu. Todėl ypač dažnai įvairiais pretekstais bei iliuzijomis sukeliamos emocijos, formuojamas norimas žmonių požiūris. Taip manipuliatoriai kuria sau paklausą, vartotoją, sekėją, politikos remėją, auditoriją. Nebūkite jų sukurtame naivaus tikėjimo ir iliuzijų transe! Orientuokitės į savo galimybes atitinkančius tikruosius širdies troškimus. Dažnai tikrieji širdies troškimai būna arti realybės. Pavyzdžiui, moteriai vietoj iliuzijos apie savo svajonių vyro (turtingo, dėmesingo ir t.t.) atėjimą ir įsimylėjimą, verčiau orientuotis susirasti savo lygio vyrą ar į tuos, kurie galėtų ja susidomėti ar jau ja besidominčiais.Tame reikia daugiau praktiškumo, realių planų ir pastangų, o ne kurti mintimis stebuklą neriant į naivaus tikėjimo ir iliuzijų transą. Juk tikrasis troškimas yra susirasti savo gyvenimo vyrą ( žinoma, pageidautina su ateitimi J).
   Nebūtina ir neprivalu siekti kitų sugalvotų ir sukurtų idealų. Visiškai neverta vykdyti visus aplinkos pageidavimų koncertus. Mes dažnai susipainiojame savo susikurtuose gyvenimiškose dramose.  Kolektyvinės normos, mados įvairios tendencijos ir blizgios idėjos nustato, kas tinka mūsų įvaizdžiui, poreikiams, o kas netinka. Taip susidaro ištisas iliuzijų paradas. Ko pasekoje, žmogus pameta tikruosius SAVO širdies troškimus. Juk niekas tavęs neklausia: kokiomis galiomis tu pasikliauji? Niekas nesidomi: kas yra ta viltis, teikianti prasmę tavo gyvenimui? Kur linksta tavo širdis? Kas aš esu? Ar kitus neturinčius kitiems komercinės naudos klausimus. Jei niekas neklausia, pasidomėk pats savęs.  Tai padės suprasti, kaip toli nuklydai nuo savo tikrųjų troškimų.  Paklausk širdies, ji žino ir gali atsakyti.  Tik reikia ją teisingai išgirsti, suprast. Ją reikia pažinti. Dažnai girdime: didelė širdis, šalta, ledinė, medinė, geležinė, mylinti, karšta,.... O kokia tavo širdis?

”Dievas yra meilės sinonimas,
Meilė yra gyvenimo sinonimas,
Gyvenimas yra egzistencijos sinonimas
Jie visi yra sinonimai“      žymus filosofas, dvasinis mokytojas Ošo

2017 m. lapkričio 1 d., trečiadienis

Gyvenimas yra panašus į žaidimą

„Gyvenimo paslaptis- viską matyti ne visiškai rimtai, bet visiškai įtrauktai. Tai yra kaip žaidimas“     šių dienų garsus jogas, mistikas, dvasinis mokytojas  Sadhguru

    Šiandien, Visų Šventųjų dieną,labiausiai noriu pagerbti tuos šventuosius, kurie savo mintis ir darbus pašventė savo mokytojų  vardui ir  žmonijos šventrasčiuose jų vardo nerasime. Nors jų kūnai išnyko į nebūtį, bet jų nuopelnai žmonijai išliko. Jų pagrindinis tikslas buvo duoti žmonėms  šviesos, žinių apie save ir priartinti prie Kūrėjo, o  kartu išaukštinti savo mokytojus, pavyzdžius ir didvyrius, kurie parodė tam laikmečiui ir daugeliui amžių į priekį šviesiausius ir geriausius kelius. Tokiu būdu jie pasitarnavo Kūrėjui ir jo planui. Visos religijos yra konkuruojantys mėginimai išreikšti tiesą apie Dievą. Tai pasakytina apie visas religijas ir dvasines tradicijas, kurios pasitarnavo žmonijos evoliucijai.
    Mes esame Dievo atskiros dalelės. Išminčiai, dvasiškai apdovanoti žmonės teigia, kad šis gyvenimas yra žaidimas. Turbūt, galima manyti, jog per šį žaidimą (tikėtina yra kitų įvairių Visatų, t.y. žaidimų) visa mūsų, gyvybės ir Visatos kūryba ir evoliucija tarnauja Kūrėjo paties savęs pažinimui ir augimui. Mes- žaidėjai dieviškame žaidime. Mūsų tikslas-  perprasti, įvaldyti ir žaisti žaidimą suderintai su Kūrėjo valia.
   Tenka matyti ir girdėti reklamas siūlančias įvairias technikas, kurios žada, kad jos jums visada suteiks, ko norit ir kaip norit jūs. Dėja, tai neįmanoma iš principo, nes jūs esate tik vienas iš gyvenimo žaidėjų, kuris priverstas žaisti pagal Visatos programos taisykles. Įsivaizduokite, jeigu viskas būtų kaip norite Jūs, kaip tada gyventi jūsų aplinkiniams, priešams ar parazitams, pelėms ir pan.? Arba jeigu viskas būtų kaip nori jūsų priešas? Arba kaip nori jūsų bute įsitaisiusi žiurkė?  Todėl gerai, kad gyvenimas panašus į žaidimą. Vieną kartą laimite ar atsitinka kaip norite jūs, kitą kartą- kaip nori kiti. Čia panašu į futbolą, krepšinį ar video žaidimą.  Gerai, jei norime laimėti ar siekiame, jog  daugiau būtų kaip norime mes. Noras yra reikalingas, kadangi jis skatina žmogaus judėjimą gyvenime ir dalyvavimą jo žaidime.Be viso to, reikia atkreipti dėmesį, kad norai kinta. Pavyzdžiui, norėjote prabangaus automobilio- dabar turite ar jau nebereikia tokio. Tad norite jau kitų dalykų.  Dar daugiau- dažnai norai prieštaringi, nežinoma, ko išties reikia. O gyvenimui tai būtų labai žalinga. Jei viską žinotume ir viskas atsitiktų būtent taip, kaip norime mes,  jis taptų neįdomus ir nuobodus. Dėl to neįmanoma , kad visą laiką būtų kaip mes norime. Juk žaidime laimima ir pralaimima. Tuo žaidimas skatina susidomėjimą, tobulėjimą, kūrybą, visišką įsitraukimą. Gyvenime taip pat niekas negali išvengti nesėkmių. Galime siekti tik daugiau laimėti, pasiekti, o tam reikia nuolat tobulėti. Kai šį žaidimą visiškai įvaldysime ir tapsime šio gyvenimo meistrais, tik tada galėsime tapti čempionais. Ne veltui nuo senovės sakoma: apsaugok mane nuo naivaus tikėjimo, kad gyvenime viskas turi vykti sklandžiai. Padovanok man aiškų suvokimą, jog sunkumai, kritimai, pralaimėjimai ir nesėkmės yra  neatskiriama gyvenimo dalis, kuri mums padeda augti ir bręsti.
    Kiekvienas mūsų yra brangus ir reikalingas Kūrėjui žaisti jo kuriamuose žaidimuose, nors atitrūkus nuo Kūrėjo valios atrodo, jog  esame vieniši, maži ir nereikšmingi Visatos didybėje. Tad reikia siekti atrasti save, savo tikrąją prigimtį ir susiderinti su Kūrėju ir jo valia, nes tai labai padeda gyvenime.
Nesijaudinkite absoliučiai dėl nieko.
Esi čia neatsitiktinai. 
Ši forma yra tik laikinas kostiumas.
Bet tas, kas yra už kostiumo,
tai yra amžina. Tu turi tai žinoti.
Jeigu žinai tai ir pasitiki tuo, 
tu neturi dėl ko jaudintis.
Šis pasaulis yra kupinas meilės.
ir tavo širdis, tavo buvimas,
yra kupinas meilės, kupinas ramybės.
Tau nereikia niekur eiti,
kad rastum ramybę.
Ji yra ten, kur tu esi.“     Garsus šių dienų dvasinis mokytojas Mooji (Mudži)


2017 m. rugsėjo 26 d., antradienis

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XXI)

   Iš vienos pusės, dieninių gyvūnų rūšis beveik niekuo nesiskyrė nuo kitų gyvūnų rūšių: jie taip pat siekė išgyventi, kovojo už savo būvį ir mokinosi išgyventi besikeičiančiose sąlygose, gimdydavo vaikus, rūpinosi jais ir perduodavo visą savo sukauptą palikimą, sugebėjimus ir išmintį būsimai kartai.  Tiksliau pasakius, gyveno, kad paliktų po savęs palikuonis ir toliau gyventų juose kaip DNR dalis ir jos atmintyje. Nes milijardai dieninių gyvūnų gyveno iki dabar ir nežinome absoliučios daugumos jų vardų. Nežinome, ką jie mylėjo, kaip dirbo, kovojo, buvo varguoliai ar turtuoliai. Visi jie išnyko. Rašytiniuose šaltiniuose ir tautų pasakojimuose išliko tik kruopelytė vardų, apie kuriuos mes , daugeliu atveju, labai mažai žinome. Taigi, nesvarbu, ar tu buvai genties vadas ar varguolis- visi išnyko ir nuėjo į užmarštį. Iš kitos pusės, dieniniai gyvūnai turėjo puikų protą ir gebėjo pažinti save. Tai juos labai išskyrė iš kitų gyvūnų rūšių, nes jie galėjo ieškoti Tiesos ir amžinybės.
   Dieninių gyvūnų planetoje vienas paslapčių karalius žaidžia labai suktus ir neįtikėtinai sudėtingus žaidimus. Jo žabangose- daugelis karalysčių. Jo pagalba svarbi norint tapti karalystės karaliumi ar valdove. Jis sugebėjo įtraukti į savo žabangas net galingą liūtą ir visą Didžiosios Vakarų imperijos valdžią. Griausmingai mėgstantis riaumoti liūtas turi daug problemų. Dabar Jis nori įsitvirtinti valdžioje ir pilnai valdyti imperiją, todėl labai daug riaumoja.
   Tamsiųjų jėgų gretose aiškiai matosi susipriešinimas dėl įtakos, valdžios. Vieni jaučia, kad juos propaganda apgaudinėja, nes jų interesų patenkinimas, įtaka, valdžios dalybos neatitinka jų norų. Kreivų veidrodžių karalystėje – politinė sumaištis. Krizė šioje karalystėje dar tik įsibėgėja. Politinis elitas nuosekliai buvo formuojamas vis silpnesnis ir daugiau priklausomas nuo politinio spektaklio lėlininkų. Iš krizės sėkmingai išvesti jie nebus pajėgūs, nes dauguma politinio elito narių neturėjo Kūrėjo apdovanotų savybių valdyti šalį.
   Materialusis šviesiojo kunigaikščio gyvenimas nebuvo labai tragiškas. Duonos turėjo. Aplamai, tai jis jautėsi skolingas dieninių gyvūnų visuomenei, nes jautėsi nepakankamai naudingas, daugiau imantis, negu duodantis visuomenei, kadangi pagal galimybes neįneša viso savo indelio į visuomenes reikalus ir reikmes. Ypatingai jautėsi skolingas dirbančiajam, kuriančiam  visuomenės sluoksniui, kuriuo visada labiausiai žavėjosi.
   Stebėdamas savo vidų ir dieninius gyvūnus , reikia pripažinti, jis pasąmoningai ar automatiškai labiau pastebėdavo pateles. Jos jo žvilgsnį gerokai dažniau patraukdavo. Tai rodo, jog gyvūniniai instinktai vis dar veikia. Blogai tai ar gerai- parodys laikas. Be to, jis pastebėjo dažną patelių galvos nusukimą su gražiu jausmu, turbūt, tai yra gerai, nes taip yra didžiausia galimybė išvengti netyčinio, netikėto, dėl įvairių priežasčių nenorimo meilių kontakto. Pats šviesusis kunigaikštis nesibijojo tų meilių kontakto, kadangi nenorėjo apriboti savęs ir susiaurinti aplinkos realybės. Jis jautė poreikį būti tarp dieninių gyvūnų, stebėti juos ir visą šio pasaulio realybę pilnai. Jam neatrodė, jog jo širdis būtų beviltiškai užšalusi lede. Reikia pažymėti, kad patelių meilė nėra vienpusė, nes tai- meilių kontaktas, širdžių atsiliepimas ir surezonavimas. Tai reiškia, jog kiekvieną kartą  kiekvienai meilei surezonuoja vis kita  jo širdies dalis, o to paprasčiausiai neužtenka vienai patelei užlaikyti jo dėmesį ir užvaldyti visą meilę. Todėl jo širdis tikrai nebuvo nei ledinė nei užšalusi ledinėje aplinkoje.

2017 m. rugsėjo 1 d., penktadienis

Jūs ir jūsų talentai labai reikalingi Lietuvai!


    Noriu nuoširdžiai pasveikinti teikiančius ir siekiančius žinių Rugsėjo 1- osios, Mokslo ir žinių dienos proga! Rugsėjo  1- ąją pasitinkame su sumažėjusiu mokinių ir studentų skaičiumi.  Lietuva tuštėja dėl mažo gimstamumo ir emigracijos. Šalyje susiformavęs labai tankus negatyvių bangų laukas, kuris paralyžiuoja optimistinį mąstymą ir atima perspektyvios,  klestinčios Lietuvos viltį.  Dalis mūsų toliau nori kuo greičiau išnykti pasaulio piliečių šeimoje, nes nesijaučia galintys, ką nors pakeisti gyvendami Lietuvoje. Kartais, kai pasipriešiname sistemai, ji duoda mums atkirtį. Tai gali pasireikšti įvairiai- nuo akių vartymo ir apkalbų iki santykių nutraukimo ir izoliacijos.
    Mielas jaunime, kuris užaugai nepriklausomos Lietuvos laikais, kviečiu neužsikrėsti vyresnių kartų bejėgiškumu, susitaikymu su esama šalyje padėtimi, bet įgyvendinti savo svajones gimtojoje šalyje. Galbūt mūsų šalis- tai ne rožių sodas, bet tikrai ir ne vien piktžolių buveinė. Reikia tik išravėti piktžoles,geros priežiūros ir rožių sodas suklestės visomis spalvomis ir aromatais. Jūs ir jūsų talentai labai reikalingi Lietuvai, nes šalis turi ateitį!

   Todėl linkiu jums sėkmės siekiant žinių, svajonių įgyvendinimo ir prisiėmimo atsakomybės už savo šalį ir jos savigarbą.

2017 m. liepos 21 d., penktadienis

Kreivų veidrodžių karalystėje – noras sudaužyti kreivus veidrodžius (XX)

   Dieniniai gyvūnai gyvena Visatoje, kur viskas juda, kinta ir evoliucionuoja. Dieninių gyvūnų planetoje vyksta nuolatinis formų žaismas. Tos pačios materijos vienos formos keičia kitas. Atomai ir molekulės keliauja iš vienos materijos formos į kitą, iš vieno gyvo organizmo į kitą. Kiek per milijardus metų daug bakterijų, augalų, gyvūnų organizmų atomai ir molekulės yra perėję! Juk iš tos pačios materijos buvo sudaryti senieji augalai, dinozaurai, ropliai ir visokiausi gyviai. Turbūt atomai ir molekulės sudarančios dieninius gyvūnus yra  pabūvojusios visuose įmanomuose organizmuose. Taigi, viskas šioje planetoje tarpusavyję susiję ir vieninga. Net oras gyvūnus ir augalus jungia, o ne skiria. Pavyzdžiui, visi kvėpuoja tuo pačiu oru. Miške mes įkvepiame orą, kuris jau pabuvęs įvairių augalų ir gyvūnų plaučiuose, turi įvairiausių jų dalelių. Taip ir dieniniai gyvūnai būdami kartu kvėpuoja bendru oru, dalinasi savo dalelėmis, sąveikauja chemiškai (nereikia net prisiliesti). Todėl dėl dvasinės ir fizinės sąveikos nuo seno buvo mėgstama būti šventų, ypatingų, dvasiškai pažengusių dieninių gyvūnų draugijoje. Jie neretai būdavo sudievinami, nes jautėsi jų artumas Kūrėjui.
   Šviesiojo kunigaikščio gyvenime, atrodo, baigiasi tamsiųjų jėgų sukurta privataus slaptumo, tokia šešėlinė, atmosfera. Ši atmosfera leido tamsiesiems kunigaikščiams ir juodiesiems magams paversti dieninius gyvūnus įrankiais tose strategijose, kurių jie nepažįsta. Šviesusis kunigaikštis visada stebėjo, norėjo išsiaiškinti tas strategijas ir siekiamus tikruosius tikslus. Bendravo mažai, nes apie tai bendrauti su eiliniais gyvūnais ir tamsos agentais- bergždžias dalykas, nes jie patys buvo propagandos aukos, taikiniai ar nesusivokiantys agentai, akli tamsiųjų jėgų rėžimo ramsčiai. Net buvo laikotarpiai, kai jis buvo beprarandąs viltį, kad jo antipropagandinė programa bus kada reikalinga.
   Šviesusis kunigaikštis visada teikė pirmenybę realybei. Bet kartais jam atrodė (nuojauta), kad daugelis patelių nori, jog tam tikras jo organas joms ten suleistų dieviškos (ar kažko panašaus) sėklos, o kai kurios fantazavo net ir apie dieviškus mažylius. Turbūt tai iliuzija, nes realybėje jis nepastebėjo realių, įrodančių pasireiškimų. Tiesa sakant, jis ir nebandė aiškintis, nes aplinkybės nebuvo palankios.  Šiaip realūs pasireiškimai ir elgesio ženklai nuo pirmo tomo pradžios buvo laukimas, lūkesčiai apie superinę, nerealią meilės šou demonstraciją. Jos visada laukė superinių meilės įrodymų ir, svarbiausia, būtinų viešų ir privačių nerealių meilės demonstracijų.  Tai buvo tamsiųjų jėgų paspęsti spąstai. Nes iš tiesų šviesusis kunigaikštis neatėjo į šį pasaulį tam, kad eitų per pateles ir rodytų gyvūninės meilės šou. Tam jis- netinkamas. Nors galbūt jis gali, kada reikia apkabinti, kada reikia paimti už rankos, reikiamu momentu pasakyti tinkamą žodį, reikiamą akimirką pažvelgti supratingu ar  mylinčiu žvilgsniu ir pan. , bet jo prigimtis panaši į kunigo (šventiko), kurio paskirtis yra mokyti, vadovauti, šventinti. Minėtus veiksmus jis gali atlikti ir atlieka, kada tai atitinka jo prigimtį ir paskirtį bei yra skirta Kūrėjo garbei ir dieninių gyvūnų realiai gerovei.
   Jis taip pat manė, kad patelės teisingai tikisi ir laukia iš patinų meilės įrodymų. Patinai privalo joms įrodyti savo  atsakingumą, patikimumą, meilę, nevienadienį dėmesį ir pan., nes daugybė įvairaus plauko patinų tik ir svajoja, jog patelės jiems nuleistų perpildytus sėklos maišelius. Žinoma, vienos save pervertina ar iškelia pernelyg didelius reikalavimus, kas labai atbaido patinus, kitos pernelyg lengvai atsiduoda, kas taipogi yra negerai, nes įvairaus plauko patinai tuo pasinaudoja. Toks gyvenimas. Jame reikia daug proto, sėkmės, gerų aplinkybių, atsiradimo tinkamoje vietoje ir t.t. Kartu reikia ir pačiam kurti, nes pats dieninis gyvūnas daug ką gali pakeisti. To įrodymas- patys dieniniai gyvūnai, kurie išėjo iš laukinių gyvūnų karalystės ir  sukūrė labai pažengusią civilizaciją. Taip ir individas gali pasirinkti geriausią savo gyvenimo trajektoriją ir pasiekti jam skirtus tikslus, realizuoti savo potencialą. Nebijoti keisti ir keistis. Kiekvienam reikia atrasti save, savo paskirtį.

P.s. Pamąstymai apie gyvenimą, pasaulį kuriami gyvenimo pasakos forma.